Ņesterovo namas buvo pastatytas 20 šimtmečio pradžioje kaip nuomojamas namas Jelgavoje. Tiksli namų statybos data nežinoma. Ņesterovas Kuržemės gubernijos laikais buvo rusų pramonininkas. Daugiabutis nuomojamas namas su visais patogumais Jelgavoje buvo pirmas namas, kuriame jau nuo pastatymo buvo vandentiekis, centrinis šildymas ir kitos 20 šimtmečio pradžios moderniausios technologijos. Namo architektas – Konstantīns Pēkšēns (1859–1928). Pirmą pasaulinį karą masyvus kampinis namas išlaikė, tačiau nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, atstačius pastatą nebeliko kampinio kupolo ant stogo. Pastatas su originaliomis fasado detalėmis išliko iki mūsų dienų.

Buvusios Jelgavos realinės mokyklos, vėliau Valstybinio Jelgavos mokytojų instituto pastatas pastatytas 1905 metais. 1919 metais Bermonto – Avalovo ginkluotosios pajėgos sudegino pastatą, jis atstatytas tik 1926 metais. Nuo to laiko čia veikia Valstybinis Jelgavos mokytojų institutas. Nuo 1987 metų čia yra Latvijos Žemės ūkio universiteto Ekonomikos ir visuomeninių mokslų fakultetas.

1574 metais Kuržemės hercogo Gotharda Ketlera įsakymu Jelgavoje pradėta statyti Šv. Trejybės bažnyčia, kuri laikoma pirmaisiais iš naujo pastatytais liuteronų mūro maldos namais Europoje. Iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos tai buvo didžiausia ir įtakingiausia bažnyčia Žiemgaloje su ryškia Jelgavos kraštovaizdžio dominante – 80 m aukščio renesanso stiliaus bokštu. Gaila, bet po bažnyčios nuniokojimo 1944 metais ji nebebuvo atstatyta, tačiau varpinė išsaugojo savo vietą. Po  plataus masto rekonstrukcijos 2010 m. lapkričio 16 d. Jelgavos Šv. Trejybės bažnyčios bokštas gavo savo naują išvaizdą ir mūsų dienomis tapo lankomiausiu turizmo objektu Jelgavoje.

Pētera Akademijos pastatas buvo statomas laikotarpiu nuo 1718 m. iki 1722 m., kaip hercogienės Annas pilis. Jis buvo perstatytas ir pritaikytas pagal danų architekto Severīna Jensena projektą (nuo 1773 m. iki 1775 m.). Pastatas statytas baroko stiliumi su klasicizmo požymiais pagal Braunšveigas Karolineja pavyzdį. Academia Petrina steigėjas buvo E. J. Bīrono sūnus Pēteris Bīronas, jis buvo planuojamas kaip universitetas su keturiais fakultetais, bet buvo perdarytas į akademinę gimnaziją. Priešais pastatą  1930 m. rugpjūčio 31 d. buvo atidengtas paminklas pirmajam Latvijos valstybės prezidentui Jānim Čakstem. Paminklą sukūrė menininkas Kārlis Jansons, sunaikintas tarybiniai laikais. Mūsų dienomis pastate veikia Ģederta Eliasa Jelgavos Istorijos ir meno muziejus.

Kuržemės riterių rūmai buvo statomi 1803 iki 1805 metais, vietoje, kur anksčiau stovėjo Gildijos rūmai. Iš pradžių tai buvo vienas iš didžiausių pastatų Jelgavoje – dviejų aukštų su aukštu stogu, tačiau lyginant su - 1832 metais - jis atrodė visai mažas, todėl  1837 – 1838 metais jis buvo perstatytas pagal Emīla Jūliusa Augusta Štrausa (Strauss) projektą. Nepriklausomos Latvijos periodu namas buvo atiduotas Antrajai Jelgavos valstybinei gimnazijai. Pastatas buvo nugriaustas Antrojo pasaulinio karo metais.

Kuržemės Provincijos muziejų 1818 metais įkūrė privati organizacija – Kuržemės Literatūros ir meno draugija. Beveik 100 metų muziejus netrukdomai veikia, čia yra surinkta Europos lygio kultūrinė - istorinė kolekcija. 20 šimtmečio politiniai sukrėtimai – karai, kova už valdžią, autoritarizmas, nacionalizacija ir centralizacija sunkiai atsiliepė ir Kuržemės Provincijos muziejui. 1944 metų vasaros mūšiai už Jelgavą, pavertė miestą į griuvėsius. Didelė nuolaužų krūva buvo ir toje vietoje, kur savo laiku buvo muziejaus pastatas. 1952 metų gruodžio mėnesį muziejus buvo perkeltas į atnaujintą Pētera Akademijos (Academia Petrina) pastatą, kur šiuo metu veikia Ģederta Eliasa Jelgavos Istorijos ir meno muziejus.

Jelgavos pilis – anksčiau buvusi Kuržemės ir Žiemgalos hercogo rezidencija, vėliau Kuržemės gubernijos administracinis centras, Viestura atminimo pilis, šiandieną tai Latvijos Žemės ūkio universiteto buveinė. Jelgavos pilis yra žymus Rusijos rūmų architekto Frančesko Bartolomeo Rastrelli ankstyvojo periodo didžiausias darbas ir vienas iš rečiausių Jelgavos architektūros paminklų, kuris išliko iki mūsų dienų. Pilis buvo statoma dviem etapais (1738 – 1740) ir (1762 – 1772) 14 šimtmečio Livonijos ordino pilies vietoje.

Naujoji rotušė buvo pastatyta 1663 metais, ji priklausė hercogui Frīdriham Kazimiram. Kai valdininkui ėmė trūkti lėšų, jis pastatą 1686 metais pardavė miestui. Tik 1740 metais magistratas nutarė perstatyti pastatą rotušės reikmėms. Po šio perstatymo pastatas gavo savo baroko stiliumi sukurtą bokštelį ir vėtrungę. Rotušė sugriauta Antrojo pasaulinio karo metais.

Gatvė Driksos upės krante nutiesta 17 šimtmetyje. Ji kelis kartus keitė savo pavadinimą: Upės gatvė (Bachstraße, Набережная улица) nuo 17 šimtmečio iki 1929 metų, Jāņa Čakstes bulvaras nuo 1929 metų iki 1948 m. spalio 26 d.,  I. Sudmaļa bulvaras nuo 1948 m. spalio 26 d. iki 1989 m. rugsėjo 13 d., Jāņa Čakstes bulvaras nuo 1989 m. rugsėjo 13 d. iki šios dienos.  Driksas upės krante buvo gražūs krašto dvarininkų miesto namai, kuria buvo sugriauti Antrojo Pasaulinio karo metais. Čia buvo ir žydų sinagoga ir Medemu pilis, kur 1779 metais gyveno avantiūristas Kaliostro. Taip pat ir seniausia miesto mokymo įstaiga – Annas pagrindinė mokykla, kuri buvo įkurta hercogo Fridriha Vilhelma laikais. Šioje mokykloje nuo 1872 metų iki 1875 metų mokėsi pirmasis Latvijos Respublikos prezidentas Jānis Čakste. 

Valdekas pilis (Schloß Waldeck) iš pradžių buvo pastatyta kaip Valdeķu dvaro klasicizmo stiliaus ponų namas. 1848 metais jį savo nuosavybėn įsigijo Rekes šeima. Užbaigus šalia einančio Rygos – Jelgavos plento statybą  (1857 m.) pastatą buvo nutartą perstatyti į medžiotojų pilį, todėl  19 šimtmečio 70 metais jis buvo perstatytas neogotikos stiliumi. Po Antrojo pasaulinio karo nuo 1946 m. iki 1954 m. atstatytame pastate buvo Latvijos Žemės ūkio akademijos (LLA) mokymų ir tyrimų ūkio “Jelgava” kontora, vėliau LLA maisto pramonės technologijos fakulteto katedra, vėliau vaikų darželis. 1990 metų pradžioje avarinės būklės pilis buvo apleista. Po rekonstrukcijos  2014 metais Valdekas pilyje įsikūrė Latvijos Žemės ūkio universiteto Aplinkos ir statybos mokslų fakulteto Krašto architektūros ir planavimo katedra.